Fizika

• #98402

  2010 gruodžio 7, 17:16
  
  anduxx (Blokuotas)
  -1

  0

  +1

  turiu toki klausima: Kada sviesos spindulio kritimo kampas lygus luzio kampui? aciu.
• #163369

  2010 gruodžio 7, 17:49
  
  Nesugalvojau (Narys)
  -1

  0

  +1

  Paieškok šitam tekste.

  Sklisdama pro skiriantį nevienodas skaidrias aplinkas paviršių, šviesa iš da¬lies atspindi, iš dalies lūžta. Kritęs spin¬dulys SO, pasiekęs dviejų ap¬linkų ribą, suskyla į atsispindėjusį OS ir lūžusį OS spindulius (1 pav.). Šiame pa veiksle MN statmuo aplinkų ribai, iš¬keltas iš kritimo taško, i, i,r kritimo, ats¬pin¬džio, lūžio kampai. Šių spin-

  dulių kryptis nusako ats¬pin¬džio ir lūžio dės¬niai.
  Atspindžio dėsniai:
  1. Kritęs spindulys, atsispindėjęs spin¬du¬lys ir statmuo aplinkų ribai, iškel¬tas iš spin¬¬¬¬dulio kritimo taško, yra vienoje plok¬š¬tumoje.
  2. Kritimo ir atspindžio kampai yra lygūs.
  Lūžio dėsniai:
  1. Kritęs spindulys, lūžęs spindulys ir stat¬¬muo aplinkų ribai, iškeltas iš spin¬¬dulio kri¬timo taško, yra vienoje plokštumoje.
  2. Spindulių kritimo ir lūžio kampų sinusų santykis toms pačioms ap¬linkoms yra pa¬stovus dydis, jis yra lygus šviesos skli¬dimo tose aplinkose greičių santykiui:

  , (1)

  čia šviesos sklidimo greitis ap¬linkoje, iš kurios išeina šviesa, švie¬sos sklidimo greitis aplinkoje, į kurią įei¬na šviesa. Dydis vadinamas šių dvie¬jų aplinkų santykiniu lūžio rodikliu.
  Aplinkos lūžio rodiklis atžvilgiu va¬kuumo vadinamas absoliutiniu lū¬žio ro¬dik¬liu (lūžio rodikliu)
  ,

  čia c=3 . 108 m/s šviesos sklidimo greitis vakuume, v- šviesos skli¬dimo greitis duotoje aplinkoje.
  Medžiagos santykinis lūžio rodik¬¬lis
  . (2)
  Absoliutinis lūžio rodiklis n priklauso nuo medžiagos savybių ir nuo švie¬sos bangos ilgio . Didesnio lūžio rodiklio medžiagos laikomos op¬tiš¬kai tan¬kes¬¬nėmis, mažesnio optiškai retesnėmis.
  Kai šviesos spindulys eina iš optiškai retesnės į optiškai tankesnę, jis lūž¬ta, priartėdamas prie statmens aplinkų ribai, iškelto iš spindulio kritimo taško, kai iš optiškai tankesnės į op¬tiškai retesnę, jis lūžta, nutoldamas nuo šio stat¬mens (2 pav.).

  2 pav. Spindulių lūžis optiškai tankesnėje (a) ir retesnėje (b) aplinkose

  Kai , tuomet , t.y. kritimo kampas i mažesnis už lūžio kampą r. Di¬dinant kritimo kampą i, didės ir lūžio kampas r. Esant kritimo kam¬pui , lūžęs spindulys šliaužia aplinkų ski¬riamuoju paviršiumi (lūžio kam¬pas r=900). Šiuo atveju, padidinus kritimo kampą, lūžęs spindulys 3 jau turi eiti pirmoje aplinkoje. Šis reiškinys vadinamas visišku vidaus atspindžiu, o kri¬timo ¬kampas , kada įvyksta visiškas vi¬daus atspindys – ribiniu vidaus ats¬pindžio kampu. Žinant ribinį vidaus atspindžio kampą , galima surasti me¬džia¬gos lūžio rodiklį. Šiam tikslui skirti prietaisai vadinami refrak¬tometrais.
  Darbo užduotis
  Susipažinti su refraktometro veikimo principu ir išmatuoti įvairių skysčių lūžių rodiklius.
  Metodiniai nurodymai
  Pagrindinė refraktometro dalis dvi stiklinės stačiakampės prizmės: ap¬¬šviečiančioji I ir matuojančioji II, tarp kurių talpinamas tiriamasis skys¬tis (3 pav.).

  3 pav. Apšviečiančioji ir matuojančioji refraktometro prizmės

  Apšviečiančiosios prizmės I paviršius MN yra matinis. Į šią prizmę iš švie¬sos šaltinio krinta šviesos pluoštelis, kurį paviršius MN išsklaido. Išs¬klai¬dyta šviesa praeina skysčio sluoksnį ir įvairiais kritimo kampais krenta į priz¬mės II paviršių AC. Panagrinėkime spindulių eigą prizmėje II (4 pav.).
  Tegu tiriamojo skysčio lūžio rodiklis , stiklo , o oro n= 1. 4 pa¬vei¬k¬s¬le pavaizduota dviejų 1 ir 2 iš daugelio galimų spindulių eiga. Mato¬me, kad

  ir (4)

  4 pav. Spindulių eiga matuojančioje prizmėje

  Prizmės laužiamasis kampas =r+r/, tuomet iš (4) :

  sini/=n2 sinr/ = n2 sin (-r)=n2 sincosr – n2 cossinr. (5)

  (6)

  Įstatę sinr ir cosr reikšmes į (5), gauname

  (7)

  Matinis paviršius MN spindulius išsklaido įvairiomis kryptimis, todėl išs¬klaidytame pluoštelyje atsiras spindu¬lių, kurių kritimo kampas i0=900 (spin¬duliai šliauš paviršiumi AC). Kadangi skysčio lūžio rodiklis mažes¬nis negu , tai kampas bus ribinis kampas spinduliui 2, kuriam , ir pastarasis išeis iš prizmės kampu :

  . (8)
  Iš (7) seka, kad išėjimo kampas yra mažiausias. Kai į prizmės pa¬viršių krinta monochromatiniai spinduliai visais galimais kampais, tai iš prizmės išeis spinduliai kampais .
  Kai į prizmės paviršių AC krinta prasiskečiantis spindulių pluoštas, tai, žiūrėdami iš sienos BC pusės pro nustatytą lygiagretiems spinduliams žiūroną, matysime dalį tamsaus ir dalį šviesaus regėjimo lauko. Ste¬bėjimo kryptis ati¬tinka iš prizmės išėjusį spindulį, kuriam kritimo kampas .
  Žinodami prizmės lūžio rodiklį , jos laužiamąjį kampą ir kampą , kurį sudaro iš prizmės išėjęs spindulys, kai kritimo kampas yra 900, iš (8) ga¬li¬ma apskaičiuoti skysčio lūžio rodiklį . Refraktometro žiūrone yra įtaisyta refraktometro lūžio rodiklių skalė, todėl reikia atskaityti skalės padalą, kuri su¬tampa su šviesaus ir tamsaus lauko skiriamąją riba.
  Refraktometrą (5 pav.) sudaro veidrodėlis 1, kuris šaltinio šviesą nu¬krei¬pia į apšviečiančiąją prizmę 2. Toliau

  5 pav. Refraktometro optinė schema

  šviesa pereina ploną skysčio sluo¬k¬snį ir pa¬tenka į matuojančiąją prizmę 3 ir per kompensatorių 4 į žiūroną. Žiūronas susideda iš objektyvo 5 ir okuliaro 9. Be to, jame įtaisyta plokštelė 7 su siūlų sankryža ir lūžio rodiklių skalė 8. Stačiakampė apver¬čia¬nčioji prizmė 6 spin¬dulių eigą keičia 900 kampu. Bandymo metu šviesos šaltinis spinduliuoja ne monochromatinę, bet baltą šviesą, kurią sudaro įvairaus ilgio bangos. Kiek¬vie¬nam bangos ilgiui lūžio rodiklis yra kitoks, todėl išėję iš prizmės spinduliai yra disperguoti (išskaidyti į įvairios spalvos spindulius). Dėl to, vietoje griež¬tos ribos tarp tamsaus ir šviesaus lauko, žiū¬rone matoma spektrinė juosta. Šiam efektui pašalinti naudojamas dis¬per¬sijos kompensatorius 4.
  Darbą atlikite tokia tvarka :
  1. Susipažinkite su refraktometro konstrukcija.
  2. Įjunkite lempą ir ją pastatykite taip, kad šviesa kristų į apšvie¬čia¬n¬čio¬sios prizmės paviršių.
  3. Atidarykite prizmes ir ant apatinės užlašinkite kelis lašus tiriamojo skys¬¬čio.
  4. Okuliarą nustatykite taip, kad būtų aiškiai matoma skalė. Sutapdin¬kite siūlų sankryžą su tamsaus ir šviesaus laukų riba. Spalvotumui panai¬kin¬ti, suki¬nė¬kite kompensatoriaus galvutę. Atskaitykite lūžio rodiklių ska¬lė¬je skysčio lū¬žio rodiklį. Bandymą kartokite tris kartus. Apskaičiuokite vi¬du¬tinį lūžio rodiklį.
  5. Pakeiskite tiriamąjį skystį. Naudokite 4 tiriamuosius skysčius.
  6. Matavimo duomenis surašykite į lentelę.
  1 lentelė
  Matavimo rezultatai
  Bandymo Tirpalai
  Nr 1 2 3 4
  1
  2
  3
  Vidurkis
  Kontroliniai klausimai
  1. Ką vadiname lūžio rodikliu (absoliutiniu, santykiniu) ?
  2. Suformuluokite atspindžio ir lūžio dėsnius.
  3. Paaiškinkite vidaus atspindžio reiškinį.
  4. Paaiškinkite refraktometro optinę schemą, veikimo principą ir skys¬čio lū¬žio rodiklio matavimo metodą.
• #163384

  2010 gruodžio 7, 19:57
  
  SilverFox;S (Narys)
  -1

  0

  +1

  Citata: anduxx

  Kada sviesos spindulio kritimo kampas lygus luzio kampui?

  Antrasis šviesos atspindžio dėsnis byloja, jog: kritimo kampas ir atspindžio kampas VISADA YRA LYGŪS.

  (jei gerai supratau ko klausiama)
• #163396

  2010 gruodžio 8, 00:13
  
  Cmeliov (Narys)
  -1

  0

  +1

  Lūžio kampas lygus lygus kritimo kampui, kai šviesa statmenai krenta. Akivaizdu iš šviesos lūžio dėsnio.
• #163401

  2010 gruodžio 8, 13:28
  
  The Answer (Narys)
  -1

  0

  +1

  anduxx,
  Man regis, jog tada, kai dviejų terpių santykinis lūžio rodiklis yra lygus 1, kadangi, pagal formulę, sinus alfa(pirmos terpės)/sinus beta(antros terpės) = n. Todėl, jeigu alfa=beta, tai n = 1.
• #163495

  2010 gruodžio 9, 16:34
  
  AlkatraaZ (Narys)
  -1

  0

  +1

  Ką jūs čia laužot?
• #163860

  2010 gruodžio 16, 12:33
  
  Marjooz (Narys)
  -1

  0

  +1

  Kai pystelejo teksto vargsui :DDDD nei jis supras ka skaito nei ka. paprasciausiai, sviesos kritimo kampas i ploktuma (pabreziu kad ''plokscia'' plokstuma) yra visada lygus atspindzio kampui. Plokstuma turi buti vienalyte. (jei bus subraizyta ar kas nors kito tai jau nebus lygus kampas)
• #163861

  2010 gruodžio 16, 14:09
  
  Smile4U (Narys)
  -1

  -1

  +1

  Šviesos spindulio kritimo kampas? Kaip šviesos spindulys gali krist? Truputi absurdiškas pats apibrėžimas. Ne nu rimtai. Susinervinau. Einu… Nežinau. Einu iš čia. Kur nors,kur šviesa nekrenta. O jūs sėdėkit šioj bjaurioj vietoj su krentančia šviesa.
• #163862

  2010 gruodžio 16, 14:59
  
  mmc753 (Narys)
  -1

  0

  +1

  Dar visi po 10 kartu pakartojam jam ta pati.
• #163864

  2010 gruodžio 16, 16:23
  
  The Answer (Narys)
  -1

  0

  +1

  Smile4U,
  http://www.fizika.lm.lt/content/view/774/1044/
  Šiaip "šviesos kritimo kampas" – terminas. Ir nėra reikalo kabinėtis (persistengi su savo humoru). Spėju, pats sakai, tarkim, kad laikas eina, nors jis kojų tai neturi.
• #163997

  2010 gruodžio 19, 17:33
  
  Nesugalvojau (Narys)
  -1

  0

  +1

  Smile4U,

  Kažkaip tu žiūriu pradedi visus užknist su savo tai " protingais " pasisakymais, jeigu neturiu ko normalaus pasakyt, geriau patylėk
• #164001

  2010 gruodžio 19, 17:47
  
  catgirl (Narys)
  -1

  0

  +1

  Nesugalvojau,
  ko mes tokie nervuoti?
• #164013

  2010 gruodžio 19, 20:43
  
  Justytja :) (Narys)
  -1

  0

  +1

  Kad čia kiekvienas skirtingai sako.

  Aš kadangi tą temą dabar mokaus, galiu atsakyt pagaliau teisingai – kritimo kampas yra lygus lūžio kampui, kai šviesa krinta statmenai. O čia labai daug kas maišo lūžio kampą su atspindžio kampu. Jeigu kalbant apie atspindžio kampą, tai jis visada yra lygus kritimo kampui. Bet lūžio kampas atvirkščiai – niekada nebus lygus kritimo kampui, išskyrus, kai šviesa krenta statmenai.
• #164111

  2010 gruodžio 21, 15:28
  
  grey (Narys)
  -1

  0

  +1

  O per ką lūžta? Prizmę? Lęšį?
• #164112

  2010 gruodžio 21, 15:52
  
  The Answer (Narys)
  -1

  0

  +1

  grey,

  Spindulys, iš vienos aplinkos patekdamas į kitą (iš oro į vandenį ir t.t.) lūžta. Tad, panašu, tą temos autorius ir turėjo omenyje.
• #164161

  2010 gruodžio 22, 16:38
  
  Justytja :) (Narys)
  -1

  0

  +1

  Be to, jei spindulys pereina iš tankesnę terpę į retesnę, tai jis gali ir nepereiti, o atsispindėti. Tai vadinama visiškuoju atspindžiu, bet klausimas buvo ne toks šiaip.
• #164812

  2011 sausio 3, 04:24
  
  Grytiz (Narys)
  -1

  0

  +1

  Justytja :),

  čia maždaug klausimas buvo ne toks, bet ai, pabūsiu mandra, parašysiu kažką ką radau google'ėj. :D
• #164824

  2011 sausio 3, 12:38
  
  Justytja :) (Narys)
  -1

  0

  +1

  Citata: Grytiz

  čia maždaug klausimas buvo ne toks, bet ai, pabūsiu mandra, parašysiu kažką ką radau google'ėj. :D

  
  Čia maždaug parašysiu papildomai informacijos, kad galbūt būtų aiškiau, ką prisimenu iš galvos. Googlės nei kiek nenaudojau, matai, kokia aš mandra, a?