Kiūtinu anąsyk iš pardavyklos, paskutines pensijos nuograužas ištaškęs, kai netikėtai krūmuose pamatau polietileninį paketą su užrašu: „Piens pasterizēts”. Nors nesu koksai žirgagalvis, bet supratau, jog maišelyje turi būti pienas, tad suvariau makaulę į tuos krūmus. Kur tau?! Ogi visiškai tuščias tas paketas pūpso! Numečiau atgal, priedo net apspjoviau. Gerai dar, kad laiku spėjau iš krūmų galvą atgal ištraukti, nes pro šalį ėjęs įtartinos pakraipos inteligentas nuo manęs, pasilenkusio, jau buvo bepradėjąs žemyn smaukti kelnes, iš begalinio pasitenkinimo pūškuodamas: „Stručio poza! Stručio poza!”
Gal šis pseudoįvykis nebūtų tiek įsirėžęs atmintin, jei netoliese iš šiukšlių konteinerio nebūtų išnirusi bomžo galva. Labai jo pasigailėjau, supratęs kiek laiko dėl visokiausios tuščios taros jis ištaško veltui. Tik įsivaizduokit: žmogelis pamato užrašą „Odekolon „Trojnoj”, o nusukus kamštelį netgi lašelis neiškrinta atsigauti. Tpfu!! Asmens garbės ir orumo įžeidimas, sakyčiau. Todėl nusprendžiau konteineriečiams pagelbėti.
Nuo šiol išgėręs pieną, raudonu flomasteriu užbraukiu tą „pasterizets“ ir parašau: „išburbuliuots”. Jei „batons” – tai „suknepsėts”, „cigariuks” – „surūkyts”, „stiklainis” – „privemts”, „megztinis” – „sukapots”. Kiek pagalvojęs, prirašiau „kandžių sukapots”, jog nepamįslytų, kad esu koks maniakas su kirviu, ką tik bobą tame megztinyje sukapojęs.
Ant konteinerio sykį radęs dešrą „Daktarišką” ir jąją pauostęs, užreklamavau, kad „susmirdus“. Būtent šitas atvejas ir paakino mane kasdien budėti prie konteinerio bei išrūšiavus jo turinį užrašinėti vertingas pastabas. O kad nesuklaidinčiau patikliųjų, dabar visus maisto produktus pirma pats paragauju. Tiesa, kartą buvo užkritusi nosis, tai paragavęs kažkokių grybų iki tualeto taip ir nebesuspėjau. Užtat kitą dieną konteineryje tarp daiktų atsirado kelnės su užrašu „prišiktos”.
Taigi, kas dabar suskaičiuos, kiek žmonių šitokiu savo nelengvu triūsu išgelbėjau nuo galimų apsinuodijimų?! Dabar laukiu savo iniciatyvos pasekėjų.

Voldemaras Zacharka